traikšterti

tráikšterti, -ia (-i, -na Mrc), -ėjo 1. žr. traikštelėti: Kap skridau, i tráikšterė[jo] koja Arm. Tę kur toliau tráikšterė[jo] (įskilo) padlagos Pls. 2. intr. brakštelėti, barkštelėti, trinktelėti: Tráikšterėj[o] barkšterėj[o] [radijas], ir sugadinau DrskŽ. 3. intr. Lp, Vrnv smarkiai suduoti, sušerti: Aš tau kai tráikštersiu! Pls. Kai tráikšterė[jo] ausin, tai net parvirto Vrn. Moteriškė ka tráikšterė[jo] žmogu Arm. 4. tr. [i]pritrenkti (apie griaustinį): ^ Kad tave tráikštertų, trinktertų [griaustinis]! Mrc. 5. intr. suploti, pliaukštelti: Rankom tráikšteria, tada opteria Vlk. 6. intr. ką nors staigiai padaryti: Iž vieno šono tráikšterė[ja]u žirklėmi, iž antaro DrskŽ. Gyveni gyveni, tik atej[o] diena, tráikšterė[ja]i (numirei) – ir pasgynėj[o] visi ta[vo] kursai Kls. ^ Čerpelė, verpelė po luobele traikšterė[jo] (riešutas) Eiš.